Įsijungę televizorių prie sofutės, ar radiją mašinoje mes pastoviai
girdime: judėjimas – sveikata. Ne vienas pagalvojame: pradėsiu ir aš – gal
pabėgiosiu vakarais/rytais, ar paieškosiu netoli namų sporto klubo...ir t.
t. ir
t.t. Bet vis randame sau pasiteisinimų: nėra laiko, per brangu, sveikata
neleidžia (!). O juk sportuoja net šaunuoliai invalidų vėžimėliuose. Tik štai
tie, vien per 2008 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirę asmenys, o tai daugiau
kaip pusė (54 proc.) visų mirusių, jau nebesportuos niekada. Kurią barikadų pusę
renkiesi?
Dar pagąsdinimų ir argumentų UŽ
Fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių
ligomis, dažniau nuo jų miršta. Fizinis pasyvumas padidina viršsvorio ir
nutukimo, diabeto bei hipertenzijos riziką, kas lemia greitesnį širdies
senėjimą.
Nėra nė vienų vaistų, kurie taip paprastai galėtų pailginti mūsų gyvenimą.
Sportas infarkto riziką gali sumažinti iki 72 proc. Net rūkaliams gresia 40
kartų mažesnis pavojus nei dūmijantiems namisėdoms. Širdžiai būtina mankšta, kad
ji pajėgtų kiekvienu plakimu perpumpuoti pakankamą kiekį kraujo. Nuolatinis
fizinis aktyvumas padeda išvengti širdies bei smegenų arterijų susiaurėjimo,
leidžia kūnui sunaudoti susikaupusius riebalus, gali padėti sumažinti aukštą
kraujo spaudimą, pakelia „gerojo" cholesterolio lygį bei palaiko normalų
gliukozės kiekį kraujyje.
Jei nors kartą per savaitę pabėgiosite valandą ar daugiau, pavojus susirgti
širdies ligomis sumažės 42 proc. Greitas ėjimas 30 minučių kiekvieną dieną
sumažina riziką susirgti širdies ligomis apie 18 proc., o riziką patirti širdies
smūgį apie 11 proc.
Pradėkite dabar
Kaip bebūtų tingu ar sunku, labai svarbu pradėti tuoj pat, kol nesumąstėte
dingsties atsisakyti. Širdžiai idealiai tinka šios sporto šakos: vaikščiojimas,
plaukimas, ilgųjų nuotolių slidinėjimas, važinėjimas dviračiu ir pėsčiųjų
turizmas. Galite rinktis, kas jums mieliausia: bėgimą, tenisą, gimnastiką ar
šokius. Širdį taip pat stiprina plaukimas ir vandens procedūros. Tačiau
nekelkite sau neįvykdomų užduočių, krūviai turi būti ne per dideli. Svarbiausia
– ką nors daryti pagal jėgas ir nugalėti savo tinginį.
Iškart tapti sportininku negalite, tad pradėkite nuo kasdieninio sporto:
atsisakykite liftų ir eskalatorių, automobilį palikite kuo toliau nuo
parduotuvės, retkarčiais iš darbo namo pareikite pėsčiomis. Jei kasdien nueisite
po 800 m, infarkto rizika sumažės 15 proc.
Jei niekada nesportavote, ar abejojate dėl savo sveikatos galimybių, nereikia
pulti strimgalviais atsigriebti už tai, kas prarasta, bet ir nuleisti rankų
negalima. Prieš pradėdami savarankiškus užsiėmimus būtinai pasikonsultuokite su
gydytoju. Jei jums daugiau kaip 30 metų, pasidarykite elektrokardiogramą.
Gydytojas parekomenduos jums labiausiai tinkamus fizinius pratimus ir padės
sudaryti individualią treniruočių programą. Pavyzdžiui, žmonėms, vyresniems kaip
40 metų, rekomenduojama pradėti nuo dozuoto ėjimo, palaipsniui didinant tempą ir
atstumą.
Varginamiems antsvorio reikėtų rinktis lėtesnį tempą ir ilgesnes
treniruotes.
Mankšta – gera pradžia
Visiems medikai rekomenduoja „Mankštą, neatsikėlus iš lovos“. Tokia dienos
pradžia nepavojinga net ir turintiems bėdų su širdimi. Tai kompleksas,
atliekamas vos tik prabudus, lovoje, jis tetrunka 5 minutes. O rezultatas –
puiki nuotaika, darbingumas, o svarbiausia – dėkinga širdis:
1) sukiokite pėdas į skirtingas puses;
2) sugniaužkite ir atpalaiduokite rankų pirštus;
3) kilnokite rankas – po vieną, ir abi kartu;
4) stipriai išsitieskite, gulėdami ant nugaros, ir ant pilvo;
5) sukiokite galvą į skirtingas puses;
6) sėdėdami lovoje lankstykitės kūnu pirmyn – atgal, į kairę – į dešinę.
Tai be abejo, mažiausia, ką galėtumėte padaryti. Bet toks išsijudinimas
paskatins būti aktyvesniam ir energingesniam visą dieną, nes priešingai negu
gali atrodyti, mankštos metu organizmas daugiau energijos pagamina negu jos
sunaudoja.
Be to, jei reguliariai mankštinsitės:
· sustiprės jūsų širdies raumuo, todėl padidės vadinamasis minutinis širdies
tūris.
· Jeigu jūsų kraujo spaudimas yra per didelis, tinkama fizinė mankšta jį
sumažins (ir sistolinį, ir diastolinį). O jeigu kraujo spaudimas yra pernelyg
mažas, mankšta sugrąžins jį į normalias vėžes.
· Mankštinantis kraujas išnešioja po organizmą didesnį deguonies kiekį, todėl
daugiau kraujo pasiekia visas kūno dalis.
· Mankšta retina pulsą ramybės būklės atveju. Tai yra labai svarbu, nes
palengvinamas širdies darbas. Jeigu jūsų ramybės būklės pulsas yra 80, širdis
dirba per sunkiai. Tinkamų fizinių pratimų kompleksas gali sureguliuoti jį iki
60 – taip „sutaupoma” iki 28 000 tvinksnių per 24 valandas.
Apetitas ateina bevalgant, kaip sako prancūzai, arba, 20 kartų pakartotas
veiksmas, tampa įpročiu.
Po kurio laiko, net ir tie kurie teigė, kad paveldėjo iš protėvių tingėjimo geną
ir judėti jiems tiesiog neskirta, tikrai išsijudins. Pradžia yra sunkiausia, bet
ŠIRDŽIAI JUK NEĮSAKYSI.
Kad nebūtų taip: fizinė kultūra gydo, o sportas – žaloja
Kad sportuodami būtumėte ramūs dėl savo sveikatos ir galėtumėte įvertinti savo
nuovargio lygį, medikai rekomenduoja stebėti, kaip jūsų organizmas reaguoja į
fizinius krūvius pagal tokius požymius:
· Odos spalva – jei paraudo – žemas nuovargio lygis; žymiai paraudo –
vidutinis; skaisčiai raudona oda, pamėlo lūpos, išblyškote – stop,
nebesportuokit.
· Prakaitavimas – nedidelis – normalu; žymus, išprakaitavote virš
juosmens – jau esate vidutiniškai pavargęs; labai prakaituojate, jau ir žemiau
juosmens – didelis nuovargis.
· Kvėpavimas – padažnėjęs, ritmiškas – žemas nuovargio lygis; labai
greitas, kartais kvėpuojate burna – vidutinis; labai gretas, neritmiškas,
kvėpuojate išsižioję – stop!
· Judesiai – teisingi, normalūs – viskas gerai; nedideli sutrikimai –
vidutiniškai nuvargote; nekoordinuoti judesiai – pakaks!
Atminkite: Pakankama fizinė veikla, daranti teigiamą įtaką širdies ir
kraujagyslių sveikatai – mažiausiai 30 minučių 5 kartus per savaitę!
Proto mankšta
Kasdien dirbant tą patį darbą mums būna vis sunkiau sutelkti dėmesį į
naujoves: silpsta atmintis, prastėja dėmesio koncentracija, o kai kurie dalykai
apskritai pasidaro nebesuprantami. ...
Rytinė mankšta skubantiems
Prieš atlikdami mankštą - susipažinkite su svarbiausiais
patarimais
Pratimus atlikite lėtai
Ramiai kvėpuokite
Koncentruokite mintis į dirbančius raumenis
Nepersistenkite, krūvį ir pratimų skaičių reikia didinti palengva
Pradėti mankštą
...
Mankšta rankoms
Prieš atlikdami mankštą - susipažinkite su svarbiausiais
patarimais
Atsipalaiduokite
Pratimus atlikite lėtai
Koncentruokite mintis į dirbančius raumenis
Nepersistenkite, krūvį ir pratimų skaičių reikia didinti palengva
Pradėti mankštą
...
Mankšta biure
Prieš atlikdami mankštą - susipažinkite su svarbiausiais
patarimais
Pratimus atlikite lėtai
Ramiai kvėpuokite
Koncentruokite mintis į dirbančius raumenis
Tempimo pratimus atlikite švelniai, nespyruokliuodami
Tempimo metu visiškai atsipalaiduokite
Nepersistenkite, krūvį ir pratimų skaičių reikia didinti palengva
Pradėti mankštą
...
Įsijungę televizorių prie sofutės, ar radiją mašinoje mes pastoviai
girdime: judėjimas – sveikata. Ne vienas pagalvojame: pradėsiu ir aš – gal
pabėgiosiu vakarais/rytais, ar paieškosiu netoli namų sporto klubo...ir t. 
